HTML

HTML – HyperText Markup Language. Pažodžiui išvertus – Hyperteksto Žymėjimo Kalba. Atkreipkit dėmesį į žodėlį “žymėjimo”. Taip, tai ne programavimo kalba. Programavimo ir žymėjimo kalbos skiriasi tuom, kad pirmosios paskirtis yra aprašyti veiksmų seką (programos veikimą), o antrosios – žymėti duomenis.

Duomenys tai tekstas, paveiksliukai, nuorodos, video ir audio failai. Na visas tas gėris kurį randate internete. Kam reikalingas tas žymejimas? Tam, kad jūsų interneto naršyklė reikiamai suprastų ir atvaizduotų duomenis. Žymėjimui naudojami vadinamieji “tags” (liet. žymuo). Pavyzdžiui

šis teksto gabalas yra tarp “<p>” ir “</p>” tag’ų. Lorem ipsum dolor sit amet, consectetuer adipiscing elit. Donec quam nisl, suscipit vitae, imperdiet at, gravida vel, libero. Curabitur vehicula luctus nulla. Maecenas sodales felis nec ante. Fusce quis erat.* (atkreipkite į tarpą virš ir apačioj šio teksto gabaliuko, taip atvaizduojamas paragrafas).

Kodas atrodytų taip

<p>šis tekstas yra tarp "<p>" ir "</p>" tag'ų. Lorem ipsum dolor sit amet, consectetuer adipiscing elit. Donec quam nisl, suscipit vitae, imperdiet at, gravida vel, libero. Curabitur vehicula luctus nulla. Maecenas sodales felis nec ante. Fusce quis erat.*</p>

“p” raidė reiškia “paragraph”, tekstas esanti tarp <p> ir </p> bus atvaizduotas kaip paragrafa (t.y. su eilutės tarpu prieš tekstą ir eilutės tarpu po to teksto). Visi html tag’ai pavadinti logiškai.  Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad html tag’ai turi pradžia ir pabaigą – mūsų pavyzdžio atveju pradžia yra <p>, o pabaiga – </p>. Kitaip tariant pradžia yra tag’o pavadiniams tarp “<” ir “>”, o pabaiga yra tag’o pavadinimas tarp “</” ir “>”

HTML kalboje tag’ai dažnai naudojami puslapio dizainui pateikt (kas nėra gerai). Pavyzdžiui šis tekstas yra tarp <u> ir </u> (underline) tag’ų.**

HTML kalboje tag’ai gali būti neuždaryti (be pabaigos), arba blogai sudelioti. Pavyzdžiui <b><u>kažkoks tekstas</b></u> (<b> tag’as paryškina tekstą). Taip daryti primigtynai nepatartina. Teisingai būtų <b><u>kažkoks tekstas</u></b> t.y. jei tag’as yra kito tag’o ribose jis neturėtų už tų ribų išeiti.**

Kodėl mano paminėti blogo panaudojimo atvėjai nėra gerai? Pirma, įsivaizduokite tikrai didelį internetinį portalą ir įsivaizduokite, kad norite ten kažką pakeisti. Pavyzdžiui paragrafus pabraukti. Tikrai didelis internetinis portalas bus sudarytas iš kelių dešimčių ar šimtų puslapių (dažniausiai iš dar daugiau). Vargins atsidaryti kiekvieno puslapio kodą, tarp kelių šimtų eilučių ieškoti paragrafų (kitaip tariant <p> ir </p> tag’ų) ir prirašyti prie kiekvienų po <u> ar </u>. Neoptimalus darbas. O jei dar blogai sudelioti tag’ai tai nebe darbas, o kankynė. Mes kodą rašysim tvarkingai ir pagal standartus. Kitaip tariant pagal XHTML.

* “lorem ipsum…” teksto blokas tai tiesiog vietos užpildytojas. Dažnai pamatysit šiuos žodžius puslapių pavyzdžiuose, ten kur norima parodyti kaip šitoje vietoje atrodys tekstas.

**blogai sudeliojus ar neuždarius tag’u dažna interneto naršyklė vistiek atvaizduos puslapį jei nurodysime jai interpretuoti jį kaip HTML. Tačiau tai nereiškia, kad turėtume kodą rašyti betkaip.  Patiem bus tokį sunku skaityti, o ir atrodys toks puslapis neprofesionaliai. Beje, jei ir atvaizduos puslapį tai nebūtinai taip kaip jūs tikitės ;)

Daugiau apie HTML – lietuviškoje Wikipedia